„MBA nuo universitetinių verslo mokymo programų skiriasi tuo, kad yra lankstesnė: operatyviau reaguojama į rinkos pasikeitimus, būtinai nagrinėjamos konkrečios įmonės problemos. Kviesime dėstyti akademinį darbą norinčius dirbti verslo praktikus, tačiau programos pagrindą sudarys geriausi Vilniaus universiteto (VU) dėstytojai. Norime programą sukurti per trejus, bet galime užtrukti ir porą, ir penketą metų", – planus „Mano karjerai“ Londone dėstė Julius Niedvaras, VU Tarptautinės verslo mokyklos (TVM) vadovas.
MBA (Masters of Business Administration) pasaulyje laikomas universaliausiu verslo išsilavinimu ir viena geriausių investicijų į didesnio uždarbio perspektyvas. Todėl rinkoje programą stengiasi pasiūlyti daugelis verslo mokyklų, o darbdaviams absolventus tenka rinktis ir vertinti pagal mokyklos reputaciją, atsižvelgti į programos akreditaciją federacijoje ar vertinti programas pagal mokyklos partnerių vardus.
Kol kas konkrečių mokymo planų neatskleidžiantis p. Niedvaras nekalba ir apie akreditavimo tarptautinėse asociacijose galimybes, glaudžios partnerystės ar frančizės su užsienio universitetu planus.
„Dėl frančizės dabar dar atsakyti sunku – laikas keičia padėtį. Tačiau manau, kad pirmiausia reikia naudotis VU: turime akademinį ir mokslinį potencialą, daugelis jų yra praktikai ir gerai išmano Lietuvos verslo aplinką.“
Lietuvoje dabar vadovams skirtą, o pasaulyje neoficialiai „lengvuoju MBA“ vadinamą EMBA (Executive Masters of Business Administration) siūlo jau du VU TVM konkurentai: Baltic Management Institutas ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.
„Mūsų kolegų programos jau veikia, bet mes sėkmingai konkuruojame su jais savo universitetinėmis programomis“, – atsako p. Niedvaras, bet kaip konkuruos ir kokių studentų ieškos jo mokykla, dar neatskleidžia.

Klausimų yra
Britanijoje ir JAV mokslus baigę ir tarptautinėse užsienio kompanijose Londone dirbantys lietuviai tokią iniciatyvą vertina atsargiai.
„Lietuviškas MBA turėtų siekti, kad jo absolventai galėtų laisvai gauti darbą Londone, kaip kad yra su Stokholmo aukštosios ekonomikos mokyklos Rygos diplomu. Greičiausią rezultatą duotų partnerystė su prestižine tarptautine MBA mokykla. Vien su VU vardu įmanoma rasti darbą, bet gali užtrukti per ilgai“, – svarsto Kornelijus Čelutka, „Deutsche Bank“ Technologijų investicinės bankininkystės projektų vadovas, MBA studijas baigęs Kalifornijos universiteto Berkeley Haas School of Business.
„Baigiau visus mokslus čia, Britanijoje, nuo mokyklos iki magistro, ir visą laiką gaudavau stipendijas. Su naryste ES bakalauro studijos sąlygiškai atpigo, o magistrinėms – ypač MBA gerose mokyklose – skolina ir Britanijos bankai. Taigi Lietuvos mokymo įstaigos atsidūrė naujoje konkurencinėje aplinkoje ir turi pasiūlyti ką nors daugiau“, – nurodo Kasparas Jurgelionis, „Ermgassen & Co“ projektų vadovas.
„Gero universiteto vardo kūrimas užima laiko, reikėtų pradėti nuo studentų atrankos. Man būtų labai įdomu ir dėstyti, ir padėti sukurti sistemą“, – sako Darius Daubaras, investicinio banko „Credit Suisse“ viceprezidentas, baigęs MBA studijas Vortono (Wharton) verslo mokykloje Pensilvanijos universitete.
Užsienyje MBA studijavę pašnekovai sutaria, kad mokslas svečioje šalyje turi savų pranašumų, ypač jei mokslo kokybe ir mokyklos vardu pasitiki bet kurios šalies darbdaviai.
„Tai platus kontaktų tinklas, rinkos bei šalies aktualijų pažinimas ir visai kitokie ryšiai su vietiniais verslais“, – sako Petras Vaičius, HSBC Investicinės bankininkystės projektų vadovas, prieš darbą Londone magistrantūroje studijavęs Stanfordo universitete Kalifornijoje.