archyvas.vz.lt

"Verslo žinių" archyvas

       
•  Išplėsta paieška
•  Rasti konkretų leidinį
•  Pagalba
   
RSS
Ieškota: 

 
Spausdinti

Prisijaukintas norvegas verslo partnerio nepaliks

Eglė Markevičienė
2008 03 12, Verslo žinios, Nr. 48, 10p., Kiti
 Straipsnio PDF versija
Dėl naftos ir dujų išteklių tapusios viena turtingiausių pasaulio valstybių Norvegijos Karalystės verslininkai nemėgsta konkurencijos ir neskuba bendradarbiauti su įmonėmis Lietuvos. Tačiau užkariavus norvegų pasitikėjimą, verslo partnerystė paprastai tęsiasi ilgus metus, nes dėl stabilių santykių norvegai linatsisakyti net didesnio pelno.

"Norvegų požiūris į verslo strategiją kiek kitoks nei lietuvių - jie neskuba priimti sprendimų ir nėra linkeisti verslo partnerių, net jei dėl to pralošia finansiškai. Mūsų klientai Norvegijoje neslepia, kad pasirenkant verslo partnerį jiems svarbiausi kriterijai yra patikimumas ir sugebėjimas laikytis terminų, o prekės kaina yra tik trečioje vietoje", - norvegiško verslo ypatumus dėsto Ričardas Sartatavičius, CD ir DVD laikmenų gamintojos "BOD group" rinkodaros ir pardavimų direktorius.
"Norvegai labai nemėgsta keisti verslo partnerių, juos pervilioti pas save - užduotis ne lengvųjų", - pripažįsta ir Valdemaras Eičas, Norvegijos lanrinkoje palengva įsitvirtinančios ir planuojančios didinti pardavimus "Hrono" įmongrupės generalinis direktorius.

Trunka kelerius metus
Ketverius metus bendradarbiaujanti su Norvegijos muzikos leidėjais "BOD group" pernai šioje šalyje pardavė maždaug 1 mln. Lt vertės CD laikmenų, tai sudarė apie 2% grupės pardavimų. Ponas Sartatavičius pripažįsta, kad įmonei žengiant į Norvegiją buvo tikėtasi spartesnio augimo, tačiau teko taikytis su neskubriu norvegišku požiūriu į verslą.
"Kol norvegų klientas subręsta pasirasyti sutartį, reikia jaukinti 2-3 metus. Norvegai niekur neskuba. Jie metus į priekį planuoja susitikimus, jau kalbėti apie susitarimus. Bet jei pagaliau susitarti pavyksta - tolesnis bendradarbiavimas vyksta labai stabiliai", - teigia p. Sartatavičius.
Norvegų stabilumo bruožą pirmiausia pabrėžia ir Regimantas Jablonskas, Užsienio reikalų ministerijos Ekonominsantykių skatinimo skyriaus vedėjas, iki praėjusių metų rudens jis dirbo Lietuvos ambasadoje Norvegijoje ir ne vienai lietuviškai įmonei yra talkinęs ieškant partnerių šioje šalyje.

Tik ne konkurencija
Jo pastebėjimu, Norvegijoje, kur valstybė turi monopolinę įtaką nemažai daliai ūkio sektorių, verslo įmonės taip pat stengiasi kuo mažiau tarpusavyje konkuruoti.
"Norvegai nori būti vieninteliai produkto ar paslaugos teikėjai ir būti tikri, kad konkurenaplink nėra. Todėl Lietuvos įmonėms, norinčioms užmegzti verslo kontaktus su norvegais, patarčiau potencialiems partneriams niekada neužsiminti, kad jos jau bendrauja su kitomis norvegų bendrovėmis. Jei norvegas sužino apie galimą konkurenciją, sutartį galima pamiršti", - per trejetą darbo Norvegijoje metų sukaupta patirtimi dalijasi p. Jablonskas.
Jis pataria norintiems dirbti Norvegijos rinkoje lietuvių verslininkams apsišarvuoti kantrybe ir nesistebėti, kad reaguoti į pasiūlymus norvegai neskubės.
"Jie šiek tiek lėtesni nei lietuviai. Pirmiausia turi apsižiūrėti, viską apgalvoti. Jei lietuvis verslininkas per dvi savaites nesulaukia reakcijos į norvegui pateiktą pasiūlymą, jis jau pradeda nervintis, nusprendžia, kad potencialiems partneriams pasiūlymas neįdomus. Tačiau jei paklausi norvegų, jie atsako - tik dvi savaitės tepraėjo, kur jūs skubate. Teigiamas atsakymas gali ateiti ir po pusmečio", - pasakoja p. Jablonskas.
Be to, norvegų įmonės paprastai dirba pagal anksto numatytus metinius planus, todėl net geriausias pasiūlymas gali likti be atgarsio, jei plane nebuvo neįrašyta, kad įmonė bendraus su Lietuvos tiekėjais. "Jei gruodį surašytame plane bus nurodyta, kad kitąmet įmonė plėtos verslą, tarkime, su Latvija, Estija ir Lenkija, lietuvių verslo partneris gali pasiūlyti aukso kalnus, bet jokių sutarčių nebus. Įmonės atstovas greičiausiai paaiškins, kad plane žodžio Lietuva nėra, todėl sutartis būtų galima pasirašyti nebent ateinančiais metais", - norvegiškus niuansus nurodo p. Jablonskas.

Kokybė ir pasitikėjimas
Norvegijos rinkoje dirbantys lietuvių verslininkai tvirtina, kad per kelerius metus susiformavę abipusiu pasitikėjimu grįsti santykiai yra vienas svarbiausių sėkmingos veiklos garantų.
"Per penkerius metus, kai dirbame su norvegų užsakovais, spėjome gerai pažinti norvegų mentalitetą ir dabar mums bendrauti su jais tapo kur kas paprasčiau nei su kaimynais artimesnšalių. Mes pasitikime jais, o jie - mumis. Norvegijos rinka mums patraukli ne tik dėl kainos, bet ir dėl žmogiškų santykių", - kalba Rasa Blažienė, Utenos UAB "Rąstų technologijos", norvegų užsakymu gaminančios ir statančius skydinius bei rąstinius namus, rąstinio padalinio vadovė.
Kita vertus, norvegų pasitikėjimą galima užsitarnauti tik kokybiškomis prekėmis ir paslaugomis.
"Mes projektus įvykdome kokybiškai ir sutartu laiku, o tai Norvegijoje vertinama kaip niekur kitur. Mūsų partneriai, su kuriais bendradarbiaujame jau aštuonerius metus, pabrėžia, kad lietuviškas verslo suvokimas ir organizavimas yra gana artimas verslo filosofijai. Jiems labai svarbu, kad pažadai ir įsipareigojimai nesiskirtų nuo darbų, ir yra labai reiklūs kokybei", - dėsto Arnoldas Šileika, Vakarų laivų gamyklos, norvegų užsakovams statančios keltus ir laivus, generalinis direktorius


reklama:
Spausdinti Persiųsti   < atgal ^ į viršų