Kai Lietuva šventė vardo paminėjimo tūkstantmečio jubiliejų, o Vilnius didžiavosi „Europos – kultūros sostinės 2009“ titulu, dėl mažo turistų skaičiaus buvo kaltinama tiesioginių skrydžių stoka ir per menkas šalies žinomumas. Šiemet tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU), rodos, iš dugno pakilo, tačiau Tomas Vaišvila, TVOU generalinis direktorius, neslepia: galimybių užsienio svečiams atvykti į Lietuvą yra, o štai poreikio – nejaučiama. Oro bendrovės vykdo skrydžius tik tuomet, jei šie bent jau minimaliai atsiperka, bet naujos kryptys esą kol kas kelią skinasi sunkiai, nes lėktuvai skraido apytuščiai.
Pasak p. Vaišvilos, TVOU įrankių paletė šiuo klausimu ribota, čia didelį vaidmenį turi suvaidinti tiek miestas, tiek turizmu užsiimančios institucijos.
„Reikia nuspręsti, ko mes norime, kas čia turėtų būti 2013 m., 2015 m. Kiek mes norime turėti turistų, kokių, ką jie čia veiks? Rinkodara ir skrydžiai yra priemonės, bet reikia aiškiai žinoti tikslą. Kol jo nėra, visos priemonės neefektyvios“, – tvirtina p. Vaišvila.

Kiekvienas sau
Pasak Arnoldo Burkovskio, ūkio viceministro ir Turizmo tarybos pirmininko pavaduotojo, Nacionalinės turizmo plėtros 2010 – 2013 m. programos projektas kaip tik bus pristatytas šiandien vyksiančiame Turizmo tarybos posėdyje. O kai taryba ji įvertins, tada esą ir paaiškės, reikia mums konferencinio turizmo ar ne, kokios turizmo kryptys bus skatinamos ir kokio rezultato šioje srityje šalis apskritai tikisi pasiekti ateityje.
„Buvo strategija, bet aš jos net nepavadinčiau turizmo strategija. Tai buvo atskiros programos, bet bendro dokumento, kuris apimtų visą kryptį, nebuvo. Labai didelis išbarstymas, neaiškios konkrečios turizmo pozicijos“, – apie tai, pagal kokius kriterijus valstybė formavo turizmo politiką iki šiol, kalba p. Burkovskis.
Vienas iš tokio išsibarstymo pavyzdžių galėtų būti šalies įvaizdžio formavimas. Pasak p. Burkovskio, iki šiol apie 20 institucijų įgaliotos plėtoti šalies rinkodarą, krūva institucijų dirbo kurdamos Lietuvos įvaizdį, o derinimo ir bendros krypties esą nebuvo, taigi jokio šalies veido Lietuva taip ir neturi.
VŽ primena, kad šiam tikslui per ketverius metus buvo iššvaistyta 63 mln. Lt. Žlugusiam projektui – Lietuvos turizmo ir verslo prekių ženklui sukurti – atseikėta 1,14 mln. Lt, Vyriausybės kanceliarijos numarintai Lietuvos įvaizdžio strategijai parengti – 0,8 mln. Lt. Nederėtų pamiršti ir pasaulinio ženklodaros specialisto Wally Olinso, kurio vadovaujamos bendrovės „Saffron Brand Consultants“ parengta Lietuvos ekonominio įvaizdžio strategija artimiausiems penkeriems metams, kainavusi 0,5 mln. Lt, taip pat buvo padėta į stalčių.
„Lietuvos, kaip šalies, žinomumas per metus net tik nepadidėjo, bet netgi sumažėjo. Laikotarpis, kai nebuvo skrydžių, turistų mintyse išbraukė Lietuvą. Lietuva neturi finansinių išteklių konkuruoti su aktyviomis kaimyninių šalių populiarinimosi kampanijomis. Skrydžiai atidaromi, bet žinomumas tose šalyse nedidinamas“, – priežastis mato Žydrė Gavelienė, kelionių agentūros UAB „Estravel Vilnius“ generalinė direktorė.

Kapeikos
Ponas Burkovskis sako nenorintis atskleisti, kokia plėtra numatyta naujoje programoje, mat dėl kai kurių aspektų tarybos nariai, tikėtina, dar ginčysis. Artimesni šių metų tikslai kiek aiškesni.
„Pernai sulaukėme 17,5% mažiau užsienio turistų nei 2008 m. Atvykstamojo turizmo pajamos taip pat sumažėjo 17%. Todėl svarbiausias tikslas šiais metais – sustabdyti tiek srauto, tiek pajamų kritimą ir, jei viskas sklandžiai klostysis, pereiti į augimo fazę“, – viliasi Juozas Raguckas, Valstybinio turizmo departamento direktorės pavaduotojas. Jis pripažįsta, kad užduotis – ambicinga, nes Lietuvoje šiemet nėra tokio masto ir taip plačiai išpopuliarintų renginių, kaip 2009 m.
Ambicingai šis tikslas atrodo ir pažvelgus į 2010 m. šalies rinkodaros biudžetą. Nuo šių metų beveik visus šalies rinkodarai skiriamus pinigus sudaro 2007–2013 metų Europos Sąjungos paramos lėšos. Šiemet rinkodaros planams vykdyti Valstybinis turizmo departamentas planuoja gauti apie 8,1 mln. Lt, jie bus skirti tik Lietuvos verslo paramos agentūrai teigiamai įvertinus visus numatytus projektus. Iš valstybės biudžeto rinkodarai numatyta iki 0,3 mln. Lt.
„Dabar Lietuva iš atvykstamojo turizmo uždirba apie 3 mlrd. Lt. Iš jų mokesčiams atitenka nuo trečdalio iki pusės. Valstybė tikrai daug uždirba, tad duoti mažiau nei dešimt milijonų, įskaitant ES lėšas, yra neadekvatu“, – sako Kęstutis Ambrozaitis, UAB „Lithuanian Tours“, kurios specializacija – įvažiuojamasis turizmas, generalinis direktorius.
„Kapeikos yra skiriamos, jei žiūrėtume pagal tai, kiek reikėtų ir norėtųsi“, – sumos kuklumo neneigia p. Burkovskis, bet skaičiuoja, kad per visas Lietuvos institucijas skatinimo išlaidos gali siekti apie 25 mln. Lt. Didžiąją dalį esą sudarys per Susisiekimo ministeriją skiriama 15 mln. Lt parama skrydžiams iš Vilniaus.

Nepavysi
Kita vertus, ne tik rinkodara ir šalies savireklama trukdo svečiams atrasti Lietuvą. Vizų uždavimo klausimas užkerta kelius laisvai atvykti ne ES piliečiams, gana šiurkšti mokesčių politika mažina sektoriaus verslo konkurencingumą, o kartais atbaido ir verslo svečius iš užsienio.
„Būdavo turistinių grupių, kurios važiuodavo, pavyzdžiui, iš Šveicarijos į Taliną. Dabar jų nėra. Vilnių izoliavo. O ir tie įmonių atstovai, kurie pas mus gyveno – olandai, švedai ir danai – išvažiavo. Uždarė savo verslą, nes čia kasmet keičiama mokesčių sistema ir nežinia, kaip reaguoti, kaip planuoti ateitį“, – padėtį apžvelgia Romas Zakarevičius, UAB „Stikliai“ prezidentas.
Ieškant šalies patrauklumo stokos priežasčių nederėtų pamiršti ir konkurencijos. Per pastaruosius metus Latvijos sostinė turistams tapo patrauklesnė dėl prieinamų kainų viešbučiuose ir restoranuose. Neseniai Latvijos valdžia prabilo ir apie galimybę pridėtinės vertės mokestį viešbučiams nuo 21% sumažinti iki 10%. Turistų srautus augina ir vykdoma miesto populiarinimo programa „LIVE Riga“.
„Pastaruoju metu Ryga labai aktyviai pradeda reklamuotis, tad gresia pavojus, kad mes pralaimėsime savo kaimynams. Dažniausiai turistas, atvažiavęs į vieną šalį, tiki, kad jau pamatė visą regioną. Jei žmonės pradės masiškai keliauti į Latviją, srautas į Lietuvą atitinkamai mažės“, – sako p. Ambrozaitis.
Oro bendrovės „airBaltic“ duomenimis, atvykstančių užsieniečių srautai Latvijoje gruodį išaugo bent 11% (iš Vokietijos), o suomių gruodį atvyko net 139% daugiau nei 2008 m. gruodžio mėnesį.
„Rygos oro uostas 2005 m. pradėjo daryti tai, ką mes darome dabar. Būtų gerai, kad turizmo sektorius nedarytų tos pačios klaidos, kurią anksčiau darė Vilniaus oro uostas, nes pasivyti nutolusius kaimynus yra labai sunku, o reikia dar atsiminti, kad kol mes pasivysime 2009–20011 m. lygį, jie bus nužengę į priekį“, – grėsmę nepasivyti kaimynės įžvelgia ir p. Vaišvila.