„Sunkiausiai kreditorinius įsipareigojimus pastaruoju metu vykdo apdirbamosios pramonės ir transporto bendrovės. Minėti sektoriai pajuto sulėtėjusį ekonominį augimą Vakarų rinkose, kur trumpalaikės perspektyvos vis primena švelnią recesiją. Dalis įmonių susiduria su sunkumais, todėl kreditoriams rekomenduotina atidžiau stebėti pramonės ir transporto sektorių mokumą“, – statistiką, kuri rodo, kad verslo pradelstos skolos balandį padidėjo 86 mln. Lt, vertina Alina Buemann, kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė.
Nerijus Mačiulis, „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas, pažymi, kad transporto sektoriui šių metų pradžia dėl euro zonos recesijos ir mažėjančios Lietuvos prekybos su Baltarusija iš tiesų nebuvo gera. Štai, sausį–vasarį geležinkeliais gabentų krovinių apyvarta buvo 12,2% mažesnė nei prieš metus. Klaipėdos jūrų uoste taip pat buvo jaučiamas panašus apyvartos sumažėjimas – tuo pačiu laikotarpiu krauta 12,4% mažiau krovinių.
„Galbūt dalis transporto įmonių nebuvo pasiruošusios gana staigiam transporto srautų lėtėjimui ir susidūrė su pinigų srautų valdymo problema“, – svarsto ekonomistas.

Nieko blogo
Giedrius Voveris, „Nordea bank Lietuva“ Verslo klientų departamento vadovas, teigia, kad pagal pastarojo meto atsiskaitymų tendencijas, kurios nėra blogos, negalėtų išskirti ir kurio nors vieno sektoriaus, kuris labiau vėluotų dengti anksčiau prisiimtus finansinius įsipareigojimus.
„Kai kurios įmonės galbūt susiduria su tam tikru didesniu apyvartinių lėtų poreikiu, o tai susiję su tuo, kad bendrovės atranda naujų rinkų, nišų, gauna didesnius užsakymus, tad gali atsirasti laikinų sutrikimų, nes įmonėms reikia lėšų didesniam kiekiui žaliavų įsigyti. Bet tikrai kol kas negalime išskirti kurio nors labiau vėluoti pradedančio sektoriaus“, – teigia p. Voveris.
Ponas Mačiulis taip pat akcentuoja, kad Lietuvos pramonė yra daug geresnėje padėtyje nei transportas – apdirbamosios gamybos (be naftos perdirbimo įmonių) metinis augimas spartėja jau penktą mėnesį iš eilės ir kovo mėnesį siekė 10%.
„Todėl objektyvių priežasčių gamintojų likvidumui ir mokumui mažėti nėra“, – įsitikinęs jis.
Tiesa, dėl euro zonoje besitęsiančios recesijos dalis pirkėjų šiame regione galėjo vėluoti atsiskaityti su Lietuvos įmonėmis. Dalis euro zonos bankų yra įpareigoti padidinti kapitalo pakankamumo rodiklius, todėl mažina savo paskolų portfelį, akcentuoja analitikas.
„Tai netiesiogiai galėjo paveikti ir Lietuvos įmones. Tačiau tokį nežymų Lietuvos įmonių skolų padidėjimą galima laikyti trumpalaikiu susvyravimu, o jis neturėtų būti traktuojamas kaip paskolų portfelio kokybės gerėjimo tendencijos pokytis“, – įsitikinęs p. Mačiulis

Mažiau bankrotų
„Creditinfo“ pabrėžia, kad jei pradelstos skolos padidėja, tai bankrotų statistika tuo metu juda priešinga linkme – per balandį bankrutavo 94 įmonės, t. y. 25 mažiau nei ankstesnį mėnesį.
„Balandį bankroto atvejų labiausiai sumažėjo prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų sektoriuose, o ryškiausiai padidėjo – statybų ir apdirbamosios pramonės. Be to, tai antras mėnuo iš eilės, kai išgaunamosios pramonės, elektros, dujų ir vandens tiekimo srityse neužfiksuota nė vieno bankroto“, – sakė p. Buemann.