Verslininkai neslepia, kad sąrašas gali ilgėti, nes pateikdami planus jie buvo priversti remtis 2008 metų duomenimis, be to, Vyriausybė keitė mokesčius, o visas prognozes sujaukė ekonomikos krizė.
Pretenduojančios į ES paramą įmonės prisiima įsipareigojimus dėl apyvartos, eksporto, darbo našumo, darbuotojų skaičiaus ar pan. ir juos turi pasiekti, prabėgus 3 metams nuo projekto įgyvendinimo.
Jei to padaryti nepavyks, paramą gali tekti grąžinti proporcingai pagal nepasiektus procentus, tačiau Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) žada iš peties nerėžti.
„Su kiekviena įmone bus dirbama individualiai, bus bandoma išsiaiškinti priežastis ir objektyviai jas įvertinti. Puikiai suvokiame, kad finansų krizė turėjo labai skaudžių padarinių ir Lietuvos įmonėms. Sieksime aiškiai atskirti objektyvius ekonomikos veiksnius nuo tiesiog nepakankamai rimto požiūrio į prisiimtus įsipareigojimus ar pastangų stygių“, – nurodo Diana Vilytė, LVPA direktorė.
Kol kas nė vienai bendrovei panašių sankcijų neteko taikyti, tačiau agentūra neslepia, kad yra įmonių, kurios projektus įgyvendino, bet prie užsibrėžtų tikslų nepriartėjo.
Pavyzdžiui, UAB „Lodvila“ eksportui skatinti pagal „Naujų galimybių“ programą numatė, kad jos eksportas augs daugiau nei 4 mln. Lt, bet nuo projekto įgyvendinimo pradžios jos eksportas kol kas padidėjo 130.000 Lt. Mindaugas Mizaras, „Lodvilos“ vadovas, aiškina, kad šie duomenys šiemet smarkiai keisis, nes spaustuvė gavo stambų užsakymą iš užsienio.
UAB „Ortopagalba“ planavo 769.000 Lt eksporto augimą, bet užpernai jis kilstelėjo vos 502 Lt, o per praėjusius metus – mažiau nei 7.000 Lt.
Pagal programą „Lyderis LT“ paramą gavusi AB „Klaipėdos mediena“ daugiau kaip pusantro karto viršijo siektą darbo našumą. Bet nuo planuotos apyvartos atsilieka daugiau kaip 7 mln. Lt, nuo planuoto eksporto – daugiau kaip 14 mln. Lt.
O durpių pramonės atstovė UAB „Klasmann – Deilmann Šilutė“ beveik dukart, 17 mln. Lt, viršija planuotą apyvartą, bet dar nepasiekė nei įsipareigoto darbo našumo, nei eksporto rodiklių. Kad eksporto srautai trauksis, Kazimieras Kaminskas, „ Klasmann–Deilmann Šilutė“ generalinis direktorius, įspėjo dar tuomet, kai sužinojo, kad Seimas gamtinių išteklių mokestį durpėms šiemet didina daugiau kaip tris kartus – nuo 0,62 iki 2 litų už kubinį metrą.
Iki įsipareigojimų vykdymo nemažai trūksta hidraulinėmis krovos mašinomis prekiaujančiai UAB „Krantechma“, inžinerines sistemas projektuojančiai UAB „Duvents“, informacinių technologijų UAB „Forbis“ bei kitoms.
LVPA prognozuoja, kad daugiausia įmonių gali įkliūti, jei turėjo įsipareigojimų dėl darbo vietų skaičiaus – per krizę verslas buvo priverstas darbo vietas ne steigti, o naikinti.

Ragina ginti
Vytautas Zimnickas, AB „Puntukas“ generalinis direktorius, teigia neįsivaizduojantis, kad Vyriausybė negintų verslo Briuselyje ir leistų paramą atimti.
„Juk dėl krizės pastarieji metai buvo „force majeure“ laikotarpis. Politikai ir valdininkai turi apginti Briuselyje verslą, įrodyti, kad mes pinigų nešvaistėme. Tie, kas piktnaudžiavo, turi būti nubausti ir iš jų pareikalauta paramą grąžinti. Bet tų, kas neįvykdė įsipareigojimų, nors ir stengėsi, bausti negalima, nes jie nekalti dėl to, kad dėl krizės pajamos smuko, vartojimas sustojo ir produktas pasidarė mažiau reikalingas, nei buvai suplanavęs“, – emocingai aiškina p. Zimnickas.
„Puntukas“, pirmuosius metus sėkmingai vykdęs eksporto plėtros programą, antraisiais metais kiek atsiliko.
Bet iš svetimų klaidų, regis, verslininkai mokosi vangiai – plyno lauko investiciją su ES parama planuojanti įgyvendinti būsima fotovoltinių plokštelių gamintoja UAB „Baltic Solar Energy“ prognozuoja, jog jai pavyks taip sustyguoti verslą, kad per trejus metus nuo verslo pradžios bus pasiekta beveik pusę milijardo litų siekianti apyvarta.

Akmenėlis konsultantams
Įmonių vadovai neslepia, kad dalį įsipareigojimų prisiėmė raginamos konsultantų.
„Konsultantų tikslas – parengti projektą ir gauti pinigus. Bet kai laimi projektą, našta gula ant įmonės pečių. Pasirašai sutartį, per mėnesį ar du konsultantui sumoki sėkmės mokestį ir jis nusiplauna rankas . Suprantama, kad pats turi žiūrėti, skaičiuoti, vertinti. Bet ar ne todėl įmonių, konsultuojančių, kaip gauti paramą, skaičius yra išaugęs keletą kartų, nes yra daugybė lengvatikių?“ – retoriškai klausia vienos įmonės savininkas.
LVPA specialistai taip pat ragina verslą labiau pasitikėti savo jėgomis. Anot jų, iš pateikiamų projektų matyti, kur verslo idėjos savos, verslo logikos padiktuotos, o kur – konsultantų pasufleruotos.
„Projektuose, kurie gimsta įmonėse, o ne vien konsultantų kompiuteriuose, daugiau realizmo, atsakomybės už prisiimtus įsipareigojimus, ypač tuos, už kuriuos reiks atsiskaityti po trejų metų, kai jau konsultantų įmonės gali nebeegzistuoti“, – įspėja LVPA vadovė.
Tačiau kartu LVPA pateikia informaciją apie puikių rezultatų pasiekusį verslą. Pavyzdžiui, farmacijos UAB „Valentis“, gavusi paramą eksporto plėtrai, įsipareigojimus viršijo 8 kartus, UAB „Terekas – 2,5, UAB „Penki kontinentai“ 1,5 karto, UAB „Italiana“ LT“ – 80%.