„Į kooperatyvą susibūrėme tam, kad kartu parduotume produkciją, nes pavieniui derėtis su prekybos tinklais nebegalime. Kitas veiksnys, dėl ko mums reikia dirbti bendrai, pagal dabar galiojančią tvarką šiltnamius valdančioms įmonėms gauti ES paramą sunku. Kooperatyvams, gamintojų grupėms ir gamintojų organizacijoms, kurių statuso sieksime, tokia parama skiriama“, – kodėl reikėjo burtis, aiškina Vilius Jundulas, kooperatyvo „Agrolit“ direktorius.
„Kaip atrodytų, jei prekybos tinklai susijungtų į vieną kooperatyvą? „Agrolit“ – tai kartelis, svarstome, ar šią organizaciją skųsti Konkurencijos tarybai. Mums nepatinka, kad kol kas baudžiami tik prekybininkai, tačiau gamintojų karteliai, kurių šalyje ne vienas, ramiai gyvena“, – piktinasi Dainius Dundulis, UAB „Norfos mažmena“ (NM) valdybos pirmininkas.

Įkvėpė latviai
„Kartu mes galėsime pakelti produkcijos kokybę ir planuoti gamybą. Dabar, kai kiekvienas dirba sau, vasarą būna laikotarpių, kai rinkoje nėra lietuviškų agurkų. Į mūsų parduotuvių lentynas plūsteli lenkiška ir ispaniška produkcija“, – dėsto p. Jundulas. Jis sako, kad ateities planuose numatyta ir bendrų pardavimų.
Kol kas, direktoriaus tvirtinimu, visi kooperatyvo nariai tiekė produkciją į tuos pačius didžiuosius prekybos tinklus, tad tinklų vadovai augintojams galės paspausti ir sumažinti kainą.
Ponas Jundulas dalinasi patirtimi, kaip šis modelis veikia Latvijoje, kur prieš keletą metų įkurti du daržovių augintojus vienijantys kooperatyvai. Jie praktiškai kontroliuoja šiltnaminių daržovių rinką ir prekybos tinklams tiekia visų narių derlių.
„Jie siekia tik vieno – padidinti kainą. Vartotojui tai žalinga, tačiau valdžios institucijoms tas nerūpi. Šiandien lietuviškos daržovės ir taip parduodamos brangiau nei importinės, nes vartotojai sutinka tiek mokėti“, – sako p. Dundulis. Jis vardina ir Lietuvos rinkos monopolininkus: miltų, cukraus gamintojai, paukštynai.

Reikia paramos
Susijungus yra galimybė lengviau gauti ES paramą.
„Iš 5 mūsų narių 2011 m. tik dvi įmonės dirbo nenuostolingai ir neturi lėšų rengti projektų, juos finansuoti, ES paramos skyrimo tvarka tokia, kad pirmiausia reikia įvykdyti projektą ir tik tuomet bus skirti paramos pinigai. Gamintojų grupėms tvarka palankesnė“, – aiškina p. Jundulas.
Šiemet bendra logistikos ir prekybos sistema dar nebus sukurta, tačiau ateityje galbūt bus ir bendrų sandėlių, logistikos padalinių. Nuo sezono pradžios „Agrolit“ imsis tik derybų su prekybos tinklais. Ponas Jundulas sako, kad tiesiogiai konkuruoti su ispanais mūsiškiai negali vien dėl klimato sąlygų. Todėl reikia ieškoti kitų būdų, kaip išgyventi.
„Mūsų šiltnamyje užaugintų agurkų ir pomidorų savikaina didesnė nei ispaniškų. Jiems reikėtų rinktis kitas kultūras, kurios natūraliai duotų pelną. Dabar šis verslas toks pats, kaip Lietuvoje veisti alyvuogių plantaciją“, – sako p. Dundulis. Jo manymu, yra ir ne toks drastiškas būdas – statyti šiltnamius šalia elektrinių, galinčių jiems tiekti perteklinę šilumą.
Tačiau tai ne verslo, bet valstybės sprendimai. Kol kas planai sukelti šiltnamius prie Elektrėnų stringa.

Laukia palengvėjimo
Įmonės, kurios stojo į kooperatyvą, viliasi, kad bendrai gyventi bus lengviau.
„Tikimės paramos produkcijai rūšiuoti, transportuoti. Galbūt pavyks sukurti bendrus sandėlius ir iš jų pardavinėti derlių prekybos centrams. Pavieniui derėtis su tinklais esame per silpni“, – kodėl nusprendė dirbti kartu su kolegomis, pasakoja ūkininkas Algimantas Žemaitis. Anot jo, prekybos tinklai, išskyrus NM, šia iniciatyva patenkinti.
Jiems reikės bendrauti ne su 5, bet su vienu tiekėju. Ūkininkas valdo 3,3 ha šiltnamių. Iš jų 1 ha augina agurkus, nes dėl Nyderlandų verslininkų konkurencijos atsisakė rožių verslo. Kituose plotuose vazoninės gėlės. Ūkyje dirba iki 45 žmonių. 2011 m. baigė nenuostolingai, o tolesnei verslo plėtrai lėšų trūksta.