Statybininkų asociacijos duomenimis, 2008 m. lapkričio 1 d. dvylikai šalies statybos bendrovių valstybės institucijos ir savivaldybės buvo skolingos daugiau kaip 61,8 mln. Lt. Pavyzdžiui, UAB „Hidrostatyba“ biudžetinės organizacijos nesumoka 14 mln. Lt, UAB „Plungės lagūna“ – 3 mln. Lt. „Vėtrūnai“ savivaldybės skolos siekia 10 mln. Lt, Panevėžio statybos trestui – 3,6 mln. Lt, UAB „Bildunga“ – 0,6 mln. Lt.
„Pažiūrėkime į kaimynus – valstybės skolinasi, kad grąžintų įmonėms skolas. Valstybės pagrindas šiandien yra verslas ir jį būtina gerbti – valstybinis užsakymas turi būti aukščiau už viską, o už padarytą darbą privalu laiku atsiskaityti“, – pabrėžia Dalius Gecevičius, AB Panevėžio statybos tresto generalinis direktorius.
Šiandien Panevėžio statybos trestas turi tų pačių bėdų, kaip ir kitos įmonės, – valstybės institucijos skolingos bendrovei, bendrovė skolinga tiekėjams.
„Mes jau gavome žinią, kad rugsėjo mėnesio sąskaitos, dengiamos iš biudžeto, nebus apmokėtos“, – neslepia ir Raimondas Baikštys, aplinkosaugos projektus įgyvendinančios AB „Požeminiai darbai“ generalinis direktorius.
Ponas Baikštys recepto, kaip išsireikalauti pinigus iš partnerių ar valstybės, sako neturintis, o prisiminęs Rusijos krizės laikotarpiu taikytas mokesčių įskaitas teigia, kad tai ne išeitis.
Nors minėtų bendrovių skolos kitiems ūkio subjektams pasiekė 23,8 mln. Lt, Arvydas Kazakevičius, UAB „KDS grupė“ direktorius, ragina kolegas neskubėti vienas su kitu kalbėti pakeltu tonu ar grasinti.
„Man nepriimtinas prasidėjęs vajus, kai dėl kelių tūkstančių litų bėgama į teismą ir areštuojamas milijoninis turtas. Skandindami rangovus, subrangovus ar užsakovus, pjauname šaką, ant kurios sėdime“, – įsitikinęs direktorius. Protingiau, anot jo, susiderėti dėl realių atskaitymo galimybių ir realių terminų. Tuomet abi pusės galės ramiau jaustis ir dėliotis planus ateičiai. Tačiau jei valstybės institucijos ilgai dels atsiskaityti – bus sunku“, – įspėja p. Kazakevičius.

Nevilties šauksmas
Per tris šių metų ketvirčius statybos įmonių bankrotų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, išaugo daugiau nei du kartus – iki 97. Įmonių vadovai neslepia, jei, kaip pranašaujama, bankrutuos „Ranga IV“, finansų problemų kils ir kelioms dešimtims jos partnerių.
„Bankrutuojant stambiai kompanijai nukenčia visa ūkio šaka. Juk kuo didesnė įmonė, tuo didesni projektai ir didesni įsipareigojimai. Bet aš tikiu, kad „Ranga IV“ išgyvens, tikiuosi, kad ji „išsilaižys“, – apie žinią, praneštą per LTV „Panoramą“, kad beveik 4 mln. Lt už atliktus darbus negaunanti AB „Montuotojas“ svarsto galimybę inicijuoti UAB „Ranga IV“ bankrotą, kalba p. Gecevičius.
Skaičiuojama, kad suklupus „Rangai IV“ sunkioje finansinėje padėtyje atsidurtų penkios dešimtys bendrovių. Tokį „Montuotojo“ žingsnį, kai grąžinti pinigus prašoma viešai, statybininkai prilygina desperatiškam šūksniui: „Grąžinkite mums pinigus!“ VŽ duomenimis, užsakovų skolos „Montuotojui“ pasiekė 30 mln. Lt.
„Visko pradžia – išbalansuotas biudžetas. Jei pavyks jį sudėlioti ir išlyginti skyles, gal atsiskaitymai normalizuosis“, – viliasi Juozas Valužis, UAB „Vėtrūna“ generalinis direktorius.
Penkioliktosios Vyriausybės veiklos programos projekte žadama kitąmet stebėti, kad skolos verslui neaugtų: „Įdiegsime valdžios sektoriaus skolų privačiam nefinansinių įmonių sektoriui stebėsenos ir valdymo sistemą, užtikrinančią atsiskaitymą laiku su tiekėjais ir rangovais bei apsaugą nuo skolų didėjimo.“

Nesuskaičiuoja
Ričardas Malinauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas ir Druskininkų meras, užsimena, kad naujosios Vyriausybės taupymo planas „atsisuka ne tik prieš verslą, bet ir prieš savivaldybes“. Miestui sudėtinga spręsti viešojo transporto bėdas, ieškoti lėšų ne tik investiciniams projektams, bet ir darbuotojų atlygimams mokėti. Kita vertus, jis retoriškai klausia – blogi laikai atėjo ar dar ateis, kai bus įgyvendinta mokesčių reforma, ir ragina neprarasti optimizmo.
„Neseniai grįžau iš Europos, niekas ten statybų nekonservuoja, keliai toliau tiesiami – viskas juda į priekį, gal lėčiau, bet juda. Naujasis premjeras kalba apie projektų tęstinumą. Manau, kad savivaldybės ne tik tęs pradėtus objektus, bet ir imsis naujų, žinomų, tik gyvybiškai svarbių“, – kalba p. Malinauskas.
Vilniaus savivaldybė neneigia turinti skolų verslui, ji planuoja kitąmet „revizuoti skolas, jas sumokėti ir nedaryti naujų išlaidų“. Edmundas Kačkus, Vilniaus savivaldybės Finansų departamento vadovas, tikina šiuo metu negalintis pateikti konkrečių skaičių, kiek skolų turinti sostinė.
„Nuo naujų metų Vilniaus savivaldybėje turėtų būti įdiegta moderni buhalterinės apskaitos sistema, tad po metų galėčiau tiksliai įvardinti, kokių miestas turi skolų. Šiuo metu naudojame skirtingas apskaitos sistemas ir nešiojame iš vieno padalinio į kitą informaciją popieriuje“, – apgailestauja jis.