„Pirmosios kregždės iš Kinijos jau pasirodė“, – teigia Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.
Raimonda Balnienė, Valstybinio turizmo departamento (VTD) direktorė, sako, kad kinų turizmo operatoriai jau įtraukė mūsų šalį į savo maršrutus, šių turistų daugėja. Anot jos, departamentą dabar tiesiog atakuoja kinų turizmo operatoriai, norintys į Lietuvą vežti turistų.
„Tikimės, kad nuo pavasario atsiras tiesioginiai skrydžiai Pekinas–Vilnius 2 kartus per savaitę. Jei ši svajonė išsipildys, kiekvieną savaitę galėtume sulaukti apie 300 kinų turistų. Užsienio reikalų ministerija prireikus yra pasirengusi padidinti konsulinių darbuotojų skaičių Pekine. Ir jei visas šis reikalas pajudės, sulauktume tokio kinų turistų srauto, kokį būtų netgi sunku suvaldyti“,– optimizmu trykšta p. Balnienė.

Nemėgsta šaltibarščių
VTD žygių pritraukti kinų turistų ėmėsi maždaug prieš metus.
„Per tą laiką įvyko užsienio reikalų ministro ir turizmo sektoriaus verslininkų delegacijos vizitas į Pekiną, Lietuva Kinijoje buvo „pavirtinta“ kaip turizmo kryptis, o kai kurioms jų agentūromis buvo leista čia vežti turistų. Liepą mūsų šalyje viešėjo kinų turizmo operatorių delegacija, jiems buvo pristatytos kaimo turizmo galimybės, Lietuvos SPA centrai, miestai“, – vardija VTD vadovė.
Anot jos, kinus Lietuva labai sužavėjo, išskyrus šaltibarščius. Šio patiekalo jie rekomendavo nesiūlyti. Gruodį į Lietuvą iš Kinijos vėl atvyks turizmo operatorių grupė – 40 įmonių. Paskui operatorius paprastai plūsteli ir turistai.
„Tačiau paaiškėjo ir tai, kad mūsų turizmo industrija nepasirengusi priimti didesnių turistų iš Kinijos srautų. Mat trūksta gidų: turime vos tris, kurie moka kinų kalbą. Kilo klausimų ir dėl maitinimo. Pvz., Druskininkai turi puikius SPA ir net slidinėjimo trasą, tačiau neturi nė vieno kinų restorano. Tačiau kinams labai svarbu, kad būtų kinų maisto restoranų, kitur jie nevalgo“, – tikina p. Balnienė.
Todėl mūsų turizmo verslas, anot jos, turi skubiai ruošis kinų atvykimui: parengti gidus, mokytis kalbų ir pan. Pavyzdį rodys ir departamentas: jau kitą mėnesį įdarbins žmogų, mokantį mandarinų kalbą.
Ponia Balnienė įsitikinusi, kad Lietuva kinams turi ką parodyti šalies miestuose ir kurortuose. „Be to, jiems būtinai reikės rodyti gintarą. Mes rengiame visą liniją suvenyrų ir planuojame pristatyti Lietuvą kaip seniausio pasaulyje gintaro kraštą. Kaip žinoma, pasaulyje yra 250 rūšių gintaro, o mūsų gintaras – pats seniausias. Netgi yra minčių „Šilko kelio“ pavyzdžiu įkurti „Gintaro kelią“, kuris prasidėtų Lietuvoje“, – dėsto ji.

Didelės viltys
Kol kas kinų turistų Lietuva sulaukia menkai.
Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. apgyvendinimo įstaigose apgyvendinta 2.515 svečių iš Kinijos, tai yra 0,3% visų apgyvendintų užsieniečių. Pernai svečių ir Kinijos pagausėjo 31,6%, iki 3.309. Tai sudarė 0,4% visų užsienio svečių.
O verslas į Kiniją deda daug vilčių.
„Kinų turistas svetimoje šalyje išleidžia daugiausia pinigų. Visas pasaulis nori kinų turistų ir mums svarbu nepraleisti šio šanso“, – pabrėžia Žydrė Gavelienė, Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė ir turizmo agentūros „Estravel Vilnius“ vadovė.
Pasak jos, būtina investuoti į šią rinką ir išmokti su ja dirbti. Anot jos reikia kiniškai kalbančių gidų ir darbuotojų didžiuosiuose viešbučiuose.
„Mūsų įmonė yra pasirengusi apmokėti už trijų kinų kalba kalbančių žmonių mokslą gidų gildijoje“, – sako p. Gavelienė.
Asociacija dirba su Vilniaus universiteto Orientalistikos centru, kad paskatintų joje kinų kalbą studijuojančius studentus baigti ir gidų kursus.
Tačiau yra ir abejojančių dėl kinų turistų proveržio ir skrydžio Pekinas–Vilnius ekonomine nauda.
„Reisas galėtų atsirasti nebent į vieną pusę – migruojantiems iš Kinijos atvežti į Lietuvą“, – ironizuoja Sigitas Fabijonavičius, „Baltic Tours Vilnius“ direktorius.