Šiemet sausio–gegužės mėnesiais darbuotojų sveikatos draudimui verslo įmonės skyrė 29% daugiau lėšų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ duomenys. Bendrovės „TNS Gallup“ 2009 m. pabaigoje atliktas tyrimas atskleidžia, kad 78% respondentų papildomą nemokamą sveikatos draudimą laiko svarbia motyvacijos priemone, o 66% norėtų būti apdrausti darbdavio. 83% apklaustųjų pageidautų turėti galimybę patys rinktis gydymo įstaigą.
„2009 m. darbuotojų sveikatos draudimo rinka krito 29%. Tačiau šiuo metu augantis įmonių vadovų susidomėjimas darbuotojų sveikatos draudimu rodo, kad padėtis darbo rinkoje vėl keičiasi. Pasibaigus sunkmečiui, praėjo laikas, kurį nemaža darbuotojų dalis tiesiog „iškentėjo“ savo darbo vietose, kitų variantų paieškas atidėję geresniems laikams. Dabar, tikėtina, vėl sulauksime darbuotojų judėjimo“, – teigia Gitana Beinorienė, „PZU Lietuva“ asmens draudimo produktų vadovė.
Įmonės duomenimis, nuo 2009 m. iki 2011 m. pirmo pusmečio verslo išlaidos darbuotojų sveikatos draudimui išaugo daugiau nei 50% ir grįžo į 2008 m. lygį. O išmokėtų žalų kiekis bendrovėje per pirmuosius penkis šių metų mėnesius padidėjo 11%.

Sporto klubas geriau
Nors dauguma įmonių linkusios vertinti draudimą kaip motyvacijos priemonę, kitoms tai neatrodo svarbus dalykas, kurį naudinga rinktis įmonės vidiniams sluoksniams.
„Savo darbuotojus, apie 200 žmonių, apdraudėme investiciniu gyvybės draudimu, taip pat sudarėme III pakopos pensijų fondų sutartis. Sveikatos draudimo nesirinkome, nes manome, kad kaupiamasis draudimas labiau akcentuoja ilgalaikes perspektyvas. Tokios personalo motyvavimo priemonės atlieka ne tik finansinę, bet ir socialinę funkciją, t. y. prisideda prie darbuotojų finansinio saugumo užtikrinimo ateityje, taip pat didina pasitikėjimą darbdaviu“, – kalba Rūta Kastanauskaitė, bendrovės „Klaipėdos konteinerių terminalas“ finansų vadovė. O kai kuriose įmonėse galimybė draustis sveikatą nesudomino pačių darbuotojų, kadangi jiems tai nepasirodė priemonė, atitinkanti dabartinius poreikius.
„Draudimo, kaip motyvacijos priemonės, netaikome. Esame apie tai galvoję prieš sunkmetį, bet darbuotojai to nelaikė skatintinu rodikliu, galbūt dėl to, kad kolektyvas yra jaunas. Kaip svarbesnės buvo nurodytos galimybės naudotis tarnybiniu automobiliu, sporto klubų abonementais ar džiaugtis papildomomis atostogų dienomis“, – vardija Rasa Žukauskaitė, „Acme group“ Personalo skyriaus vadovė.

Draudimas rodo vertę
„Draudimą įmonės laiko ne vien motyvacijos priemone, bet ir tam tikru atskiros vertės rodikliu. Sveikatos draudimo polisų skaičius šį pusmetį, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 26%. Tarp klientų vyrauja informacinių technologijų įmonės, ypač užsienio kompanijos, kurios atidarė savo padalinius Lietuvoje“, – vertina Rimgaudas Staigis, „Ergo Lietuva gyvybės draudimo“ Sveikatos draudimo departamento vadovas.
„SEB gyvybės draudimas“ įmonių susidomėjimą įvairiais draudimo sprendimais pajuto šių metų pradžioje. Pasak bendrovės generalinės direktorės Baiginat Kamuntavičienės, įmonės, siekdamos išsaugoti savo darbuotojus, po pertraukos, kurią lėmė ekonomikos sunkmetis, vėl kreipiasi norėdamos gauti pasiūlymų.
„Anksčiau didžioji dalis įmonių personalo motyvacijos tikslais rinkosi sveikatos draudimą, o dabar daugiau domimasi lėšų kaupimo ateičiai galimybėmis“, – lygina „SEB gyvybės draudimo“ vadovė.
Jos teigimu, šiuo metu galima būtų išskirti tris verslo sritis, kuriose jaučiamas didelis susidomėjimas draudimu kaip motyvacijos priemone: logistika, informacinės technologijos (IT) ir optometrija – optikos įmonės.
Įmonės, darbuotojus apdraudusios sveikatos draudimu, sutaupo mokesčių, nes šios įmokos laikomos leistinaisiais atskaitymais ir nuo jų nėra skaičiuojamas pelno mokestis.