Vis dėlto, nors ramunėlės ir pigiau, daugelis žmonių poilsiui renkasi knygą. Didelė jų dalis – populiariąją šiuolaikinę literatūrą, dar kartais vadinamą „lengvo turinio“ ar „greitojo skaitymo“ knygomis.

Pakilimas
Nors kur tik pasisuksi – visur kalbama apie infliaciją ir ekonominę krizę, knygų pardavimas ne krinta, o auga – jų nuperkama 15–20% daugiau nei pernai.
Kad ir sunku tiksliai pasakyti, moteriškų laisvalaikio romanų serijoms pradžią tikriausiai padarė kultinis „Bridžitos Džouns dienoraštis“, išleistas 1999 metais. Panašiu laiku pasirodė ir „Seksas ir miestas“, o per pastaruosius kelerius metus leidyklos pasirūpino, kad moterims skaitinių užtektų ilgam.
„Alma littera“, pasidžiaugusi britės Bridžitos sėkme, pradėjo seriją „Madam“, kurios repertuare 30 beveik panašiaus turinio „moteriškų“ knygų. Ši leidykla parengė ir kiek romantiškesnę bei klasikiškesnę „Capuccino“.
Leidykla „Jotema“ 2007 m. taip pat nusprendė prisidėti prie moterų knygų judėjimo ir siūlo skaityti apie parduotuvių maniakę bei jos nuotykius Sofijos Kinselos (Sophie Kinsella) romanuose. Beje, šią leidyklą galima vadinti ir rusiškų detektyvų „manijos“ pradininke. Fantastikos knygų „monopolį“ valdo „Eridanas“, leidžiantis įvairias fantastikos serijas.
Be abejo, pastebėję sėkmingus pardavimus, leidėjai nenustoja leisti vis naujų knygų – interneto svetainėse ar knygynuose pastebima vis naujų leidinių iš jau minėtų serijų.
Vilniaus „Pilies“ knygyno vedėja Gintautė Žaltauskienė paklausta, ar populiarioji literatūra labiau perkama nei, pavyzdžiui, klasika ar negrožinės knygos, šią hipotezę paneigia.
Žmonėms patinka ir religinės, taip pat psichologinės, savipagalbos knygos. „Nedaug kas turi pinigų eiti pas psichologą, todėl pagalbos ieškosi knygose“, – svarsto knygyno vedėja.

Nereikia kompleksuoti
Nors meilės romanai ir detektyvai yra populiarūs, daugelis žmonių nėra linkę girtis juos skaitantys. Vis dėlto Nervų sistemos tyrimų centro psichologė Aistė Pranckevičienė turi kitą nuomonę. „Lengvo turinio knygas retkarčiais paskaito daugelis žmonių. Tokios knygos neįpareigoja, padeda pailsėti, atitrūkti nuo savo pilkos kasdieninio gyvenimo rutinos, pasinerti į veikėjų aistras ar patirti stiprių išgyvenimų sekant detektyvo intrigas. Dažnai lengvos knygos įtraukia savo siužetu, skaitydamas nepajunti, kaip prabėga laikas – o tai puikus rodiklis, kad pavyko atsipalaiduoti. Čia ir slypi šių knygų vertė.“
Tačiau, kaip ir viskas gyvenime, sveika tik tai, kas daroma su saiku. Ponia Pranckevičienė teigia, kad prisirišimas tik prie tokio pobūdžio knygų gali tapti ir pavojaus ženklu. Tokiu atveju reikia savęs paklausti, ko aš tose knygose ieškau, ką jos man suteikia.
„Tačiau per daug apibendrinti nenorėčiau – priežasčių, dėl ko žmonės skaito lengvo turinio knygas, gali būti tiek, kiek skaitytojų, – kalbėjo psichologė. – Svarbu atsiminti, kad knygos gyvena ir keičiasi kartu su žmogumi – normalu vieną po kito „ryti“ fantastinius romanus, kai tau 14, normalu skaityti atostogų romaną drybsant pliaže ar vakare atsiversti detektyvą, kai visą dieną darbe pražiūrėjai į nuobodžias skaičių eilutes. Svarbiausia nesusigalvoti sau išankstinių tabu.“
Galiausiai p. Pranckevičienė pataria nekompleksuoti dėl skaitomos literatūros ir jos lygio. „Kuo mažiau apsimetinėsime ir slėpsimės po įvairiomis kaukėmis, tuo laimingesni būsime. Juk nevalgome austrių kasdien – kartais visai smagu ir dešrelės su kopūstais“, – primena ji.