Anot ekspertų, dažniausia tokio netikėto elgesio priežastis - pernelyg įtempta adaptacija. O ją įveikti darbuotojas gali tik su kitų pagalba.
"Darbovietės keitimas - stresinis laikotarpis daugumai žmonių. Nežinomybė - kas bus ir kaip seksis, kaip pavyks susitvarkyti su darbu bei susidraugauti su naujaisiais bendradarbiais - kelia įtampą. Naujas kolektyvas, nauji viršininkai, nauja aplinka verčia nerimauti",- sako Tatjana Šulgienė, UAB "Ad Gloriam karjeros centras" direktorė. Ko gero, daugelio iš mūsų patirtis leidžia pritarti šiems teiginiams. Nors dabar pirmąsias dienas naujame darbe prisimename su šypsena, tačiau tuomet buvo toli gražu ne iki juokų.
Paprastai adaptacija trunka porą trejetą mėnesių. Jei per šį laiką žmogus nepritampa prie įmonės ir kolektyvo, mažai tikėtina, kad jis sugebės jaustis gerai ir vėliau.
"Per tris mėnesius darbuotojas išsamiai susipažįsta su įmone bei savo pareigomis ir pradeda produktyviai dirbti, o darbdavys įvertina naują darbuotoją ir kaip asmenį, ir kaip srities profesionalą",- tvirtina p. Šulgienė.
Kiekviena įmonė turi savas darbuotojų priėmimo tradicijas. Lengviau ten, kur yra personalo skyrius, nes jis paprastai rūpinasi ne tik darbuotojų atranka, bet ir jų adaptacija.
"Tačiau tokios darbuotojų adaptacijos programos, kurią būtų galima taikyti bet kuriai pareigybei, nėra, todėl geriausiai, jei naujo žmogaus adaptacija rūpinasi personalo skyrius kartu su tiesioginiu šio žmogaus vadovu",- teigia Erika Beržinienė, konsultacinės įmonės "Person premier" psichologė.
Anot jos, neretai klaidingai suprantame, manydami, kad darbuotojo adaptacija - tai tiesiog pritapimas prie kolektyvo. Yra ir daugiau sričių, prie kurių turi pritapti darbuotojas.
"Net ir tie darbuotojai, kurie yra aukščiausi savo srities profesionalai, turi suprasti įmonės veikimo principus, būdus ir tradicijas, kad galėtų efektyviai įsilieti į jau esamą sistemą",- aiškina psichologė.
Ramunė Rūgytė, konsultacinės įmonės "Noriu personalo sprendimų grupė" (NPSG) Vilniaus padalinio vadovė, pataria ypatingą dėmesį skirti darbo rinkos naujokams, t.y. tiems žmonėms, kurie įsidarbina pirmą kartą. Kadangi jie neturi darbo organizacijoje patirties, reikalingas itin kruopštus ir nuoseklus supažindinimas su jų pareigomis, bendra darbo tvarka, darbo vertinimo kriterijais, kolektyvo tradicijomis.
Kaip žinia, mokytis iš svetimų klaidų paprasčiau negu iš savų. Anot p. Rūgytės, naująjį darbuotoją palikus savarankiškai ieškoti teisingiausio sprendimo būdo, galima neabejoti, jog tam bus prarandama daug laiko ir energijos.
Būtina pasirengti iš anksto
Anot specialistų, personalo skyriaus darbuotojai turėtų užtikrinti visų naujo darbuotojo darbui reikalingų dokumentų (darbo sutarties, darbuotojo pažymėjimo, darbų saugos įvadinio instruktažo) sutvarkymą, supažindinti su darboviete ir darbo vieta. Paprastai aiškiausiai ir įtikinamiausiai įmonės strategiją, misiją, pačiam naujokui keliamus tikslus pristatyti geba vadovai. Su jais taip pat aptariamos darbo sąlygos, vertinimo ir premijavimo sistemos.
Bendradarbiai turėtų prisistatyti trumpai paaiškindami savo funkcijas organizacijoje bei nurodydami, kokiais atvejais į kurį derėtų kreiptis.
"Geranoriškas kolegų dėmesys ir patarimai paprastai naujam darbuotojui lengviausiai padeda perprasti organizacijos kultūrą, tradicijas",- pabrėžia p. Rūgytė.
Kuratoriumi įprastai skiriamas organizacijoje gana ilgai dirbantis darbuotojas, kuris naujokui galės duoti vertingų patarimų ir padės "apšilti kojas" naujoje darbo vietoje. Keletą pirmųjų savaičių kuratorius turėtų dirbti kartu, o ir vėliau - būti pasirengęs padėti naujajam darbuotojui, kai tik jam kils kokių nors neaiškumų.
Ne viskas iš karto
Adaptacija nėra lengvas dalykas. Juo labiau kad ją apsunkina net mažiausias nesusipratimas - ir iš įmonės, ir iš paties darbuotojo pusės.
Dažniausia klaida - iš naujo darbuotojo tikimasi maksimalių rezultatų jau pirmą jo darbo mėnesį.
"Naujas darbuotojas, net būdamas ne mažiau kvalifikuotas nei kiti, negali dirbti taip pat efektyviai iš karto, jam reikia pažinti įmonės specifiką, žmones ir svarbiausia - išmokti veikti pagal įmonės dėsnius. Jei nepaliekama laiko, ji nusivilia darbuotoju, o šis - įmone. Net jei darbuotojas ir dirba toliau, vis dėlto tai nemažas krislas įmonės ir darbuotojo santykiuose",- aiškina p. Beržinienė. O pagrindinė naujo darbuotojo klaida, specialistės žodžiais tariant, - bandymas savo poziciją įmonėje išsikovoti pranašumo demonstravimu bei per ankstyvas pakeitimų siūlymas ir nusistovėjusių standartų, procedūrų ar tradicijų kritika.
"Darbuotojas privalo stengtis suprasti organizacijos kultūrą ir prisitaikyti prie jos. Nors per atranką dažnai buvo girdima, jog iš naujojo darbuotojo tikimasi naujų idėjų, "šviežio kraujo", tačiau kai tik tam tikri pokyčiai pradedami inicijuoti, susiduriama su organizacijos pasipriešinimu. Būtent todėl svarbu iš pat pradžių išsiaiškinti, kokia yra įmonės politika (biurokratinė, "atvirų durų"), nusistovėjusi sprendimų priėmimo tvarka, kokios galioja "nerašytos taisyklės"",- pritaria NPSG atstovė.
Be to, nereikėtų pamiršti, jog darbo metodai, kurie pasiteisino anksčiau, ne visada garantuoja sėkmę ir naujojoje organizacijoje.
Nebijoti klausti
Adaptacijos sėkmė priklauso ne tik nuo įmonės politikos. Jei naujas darbuotojas nerodys pastangų arba nemokės prisitaikyti prie nusistovėjusių sąlygų, tikėtina, kad "prisijaukinimo" periodas užtruks.
Ką turi daryti pats darbuotojas?
"Visų pirma - nebijoti klausti. Tai nereiškia, kad galima trukdyti kitus darbuotojus be paliovos, tačiau nėra būtina pasirodyti visažiniu",- sako p. Beržinienė. Ji pataria bandyti susidraugauti su kolegomis, tačiau nenusiminti, jei tam prireiks daugiau laiko nei planuota: kiekvienas žmogus kitoks, vienam tinka komplimentas, kitam - šypsena, trečiam - pasisveikinimas, ketvirtam - greitas atsakymas į jo užklausą.
Be abejo, uždarumas, nepasitikėjimas savimi ar siekimas būti pranašesniam už kitus darbuotojus - pagaliai, strigdantys adaptacijos ratą.
|
