archyvas.vz.lt

"Verslo žinių" archyvas

       
•  Išplėsta paieška
•  Rasti konkretų leidinį
•  Pagalba
   
RSS
Ieškota: 

 
Spausdinti

Ligos pranašas - padidėjęs cukraus kiekis

2005 01 14, VŽ, Nr. 10, Savaitgalis, Nr. 2, 12p.
Jei šiandien jaučiatės visiškai gerai, aktyviai dirbate, tai, deja, dar nereiškia, kad iš tiesų esate sveikas. Yra ligų, kurios "bręsta" kelerius metus, ir tik tada trenkia netikėta diagnoze. Tačiau galbūt dabar pats metas dar ką nors pakeisti?

Viena iš jų - cukrinis diabetas, nors, kita vertus, ši liga netikėta (lyg perkūnas iš giedro dangaus) gali pasirodyti tik tiems žmonėms, kurie neskiria jokio dėmesio sau, nežino priklausą rizikos grupei ir nieko nedaro, kad atitolintų šią ligą.
Susitikę su Vaidotu Urbanavičiumi, docentu, Vilniaus universiteto medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos, įsikūrusios Vilniaus santariškių ligoninėje, endokrinologu, klausėme, kodėl darbingo amžiaus žmonės suserga diabetu ir ar įmanoma šios ligos išvengti.

Liga gali slėptis
Lietuvoje 4-5% suaugusiųjų serga cukriniu diabetu.
"Ši liga yra dviejų tipų - paveldima arba įgyjama. Antrojo tipo diabetas - tai liga, kurios žmogus nepaveldėjęs, o suserga ja gyvendamas. Labai dažnai ja suserga darbingiausi - 35 m. ir vyresnio amžiaus - žmonės. Tai liga, kai padidėja gliukozės (cukraus) kiekis kraujyje, - aiškina medikas. - Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ilgai ir netgi daugybę metų nesukelia jokių neigiamų pojūčių, tačiau vėliau tai pakenkia visai medžiagų apykaitai ir visiems, ypač gyvybiškai svarbiems organams - širdies kraujagyslėms, inkstams, akims. Egzistuoja keletas svarbių veiksnių, darančių įtaką ligos atsiradimui. Juos galima suskirstyti į kelias grupes. Viena, mažiausiai nuo mūsų priklausanti - paveldimumas. Jei šia liga serga tėvai, giminaičiai, savo sveikatą reikėtų puoselėti itin atidžiai ir vengti visko, kas provokuoja ligą. Kita pusė veiksnių - nesveikas gyvenimo būdas, o tiksliau veiksniai, daugeliu atvejų priklausantys nuo mūsų."

Kenčia civilizuoti kraštai
Pasak pašnekovo, kuo labiau civilizuotas kraštas, tuo dažniau žmonės serga diabetu. Be to, šia liga visame pasaulyje sergama vis dažniau ir serga vis jaunesni žmonės. "Mažiau judama, daugiau dirbančiųjų protinį darbą. Patiriami stresai, kuriuos neretai žmonės taip pat malšina valgydami daugiau negu išeikvoja energijos. Perteklius kaupiasi organizme, tai keičia organizmo medžiagų apykaitą, sutrikdo kasos veiklą. Neigiami faktoriai - rūkymas, alkoholio vartojimas. Alkoholis kalorijų turi ne ką mažiau už riebalus, todėl jo reikia gerti saikingai. Įtakos atsirasti šiai ligai turi per daug kaloringas, iš rafinuotų maisto produktų gamintas maistas. Aktyviai dirbantiems žmonėms būtina paisyti ir darbo režimo. Darbą būtinai turi keisti ramybės periodai, pavyzdžiui, intensyviai dirbant verta daryti pertraukas - tiesiog kelias minutes pakalbėti, išgerti arbatos, trumpai pasivaikščioti. Žmogus negali visą dieną` įtemptai dirbti. Taip išvengiama vidinės sistemos perkrovos. Būtina rasti laiko pietums, pavakariams. Stresas, antsvoris, nesubalansuota mityba, nejudrus gyvenimo būdas - tai išoriniai veiksniai, kurių reikėtų vengti, nes jie turi didžiulės įtakos šiai ligai atsirasti."

Saldumynų bombos
Kai kurie žmonės prisipažįsta, jog kartkartėmis juos apima saldumynų valgymo manija.
"Saldumynų valgymo protrūkiai kyla impulsyviai. Tai nėra gerai, nes dažniausiai saldumynų suvalgoma per daug. Rafinuoti saldumynai labai kaloringi. Saldumynai po riebalų yra antrojoje vietoje pagal kaloringumą. Saldumynai, kaip maisto produktas, yra menkaverčiai. Jų poreikį gali atstoti tinkami maisto papildai. Viena iš priežasčių, kodėl daugėja antsvorio turinčių jaunuolių, - yra tai, kad dabar labai populiaru gerti saldžiuosius gazuotus gėrimus. Kita vertus, šaukštelis medaus, retkarčiais vienas kitas saldumynas, nepakenks, tačiau visko turi būti valgoma saikingai. Net jeigu žmogus maitinasi sveikai, tačiau kartkartėmis surengia sau nuolatines saldumynų atakas, tai anksčiau ar vėliau baigiasi kokiu nors sveikatos sutrikimu. Didelio kiekio saldumynų valgymo protrūkiai - tai pirmiausia psichologinė problema. Tiems, kuriems dažnai tai atsitinka, vertėtų kreiptis pagalbos į psichologą, nes mes jau gydome tada, kai sutrinka medžiagų apykaita", - teigia docentas Urbanavičius.

Kas turėtų tirtis?
"Ar įmanoma cukrinio diabeto išvengti?", - klausiame pašnekovo.
Docentas atsako: "Iš dalies - taip. Skandinavijoje atlikti tyrimai liudija tai, kad tie pacientai, kurie susirgo nesunkia cukrinio diabeto forma bei sugebėjo pakeisti savo gyvenimą ir įpročius - smarkiai sumažino antsvorį, pakeitė neteisingą mitybą, pradėjo daugiau vaikščioti, sportuoti, pakeitė savo likimą. Liga atsitraukė ilgesniam laikui, gliukozės kiekis normalizavosi. Suprantama, polinkis bei rizika išlieka visą gyvenimą, todėl gyvenimo būdo negalima pakeisti laikinai. Taip gyventi reikia nuolat".
Stebint savo sveikatą labai svarbi ir ligos profilaktika. Profilatiškai cukraus kiekį kraujyje reikia tirtis kartą per metus. Tai daryti privalu rizikos grupėms priklausantiems žmonėms, linkusiems į tukimą, jei šeimoje yra sergančiųjų šia liga, sulaukusiems 35 m. ir vyresnio amžiaus, jei moteris gimdė didesnio svorio kūdikius, jei nėštumo metu buvo padidėjęs cukraus kiekis kraujyje. Iš visų, kurie serga, pusė apie tai nežino, todėl profilaktiniai patikrinimai yra ypač svarbūs.

Klasikinio diabeto simptomai
Paklaustas, kaip tiriamas gliukozės kiekis kraujyje, gydytojas aiškina, jog tai daroma dviem būdais - tiriant kapiliarinį kraują, imant jo iš piršto, arba imant kraujo iš venos. Kapiliariniame kraujyje viršutinė cukraus riba (kai tiriamasis nevalgęs) - 5,5, plazmoje - 6,1.
Klasikinio diabeto simptomai, kuriuos sukelia per didelis cukraus kiekis kraujyje - padidėjęs troškulys, padažnėjęs šlapinimasis, ypač jei dažnai tenka keltis naktį, niežėjimai visame kūne, ypač lenkimo vietose, genitalijose, dažniau kimba įvairios infekcijos, žmogus dažniau serga odos uždegimais, parodontoze. Tačiau kol cukraus kiekis nėra labai didelis, žmogus šių simptomų dar nejaučia.
Diabetu, pasak mediko, gali sirgti ir neturintieji antsvorio, tačiau tai dažniausiai būna pirmojo tipo diabetas - genetiškai paveldimas.

10 m. iki diagnozės
Įrodyta, kad nuo tada, kai neigiami mechanizmai organizme pradeda veikti, iki diagnozės - cukrinis diabetas - praeina apie 10 metų.
"Ką daryti, jei po profilaktinio tyrimo paaiškėja, jog gliukozės kiekis padidėjęs?", - teiraujamės docento Urbanavičiaus. "Tyrimą reikėtų pakartoti kelis kartus. Be to, pacientui dar paskiriamas gliukozės tolerancijos testas - duodama išgerti gliukozės ir stebima, kokio lygmens yra glikemija. Jei randamas padidėjimas tarp normos ir ribos, kuri rodo diabetą, tai vadinama gliukozės tolerancijos sutrikimu. Tuomet peržiūrima visa gyvenimo istorija, aiškinamasi, kaip žmogus maitinasi, koks jo fizinis krūvis, ką reikėtų keisti. Tokiais būdais mėginama koreguoti mitybą, keisti gyvenimo būdą ir taip mėginti atitolinti ligą. Jei nepavyksta, kitas žingsnis - farmakologija. Viskas turi būti daroma laiku, o ne pavėluotai, kai jau atsiranda komplikacijos, todėl, manyčiau, kad gydymą vaistais vertėtų pradėti anksčiau. Yra medžiagų, mažinančių apetitą arba padedančių pašalinti riebalus. Agresyvumas taikant visas priemones yra reikalingas. Kai kūno masės didėjimas nevaldomas, tikslinga daryti operaciją, kai ant skrandžio dedamas specialus žiedas, daromos ir plastinės skrandžio mažinimo operacijos, trumpinamas žarnynas. Pasaulyje jau keliamos hipotezės, kad galbūt ateityje nutukimo gydymas bus chirurgų prioritetas. Skandinavų patirtis rodo, kad geresnių rezultatų už šį metodą, kovojant su nutukimu, dar nebuvo."


reklama:
Spausdinti Persiųsti   < atgal ^ į viršų
 
DAUGIAU APIE ASMENIS