Iš „Verslo žinių“ priedo „Bankai ir draudimas“ apklaustų 5-ių rinkos lyderiams pagal turtą nusileidžiančių bankų pelningai pernai dirbo trys – „Snoras“, „Nordea Bank Lietuva“ bei „Danske Bank“ Lietuvos filialas.
Jų grynasis pelnas sudarė atitinkamai 9,9 mln., 33,6 mln. ir 5,7 mln. Lt. „Nordea Bank Lietuva“ bei „Danske Bank“ Lietuvos filialas į pelningą veiklą grįžo po nuostolingų 2009-ųjų, o „Snoras“ pelną pernai jau didino. Tiesa, nuostolingai pernai vis dar dirbo „Snoro“ banko grupė (nuostoliai 20 mln. Lt).
Tiek Ūkio, tiek Šiaulių bankas bei jų įmonių grupės pernai taip pat vis dar skaičiavo nuostolius, bet jie mažėjo (žr. lentelę).

Tikisi daugiau
Tadas Povilauskas, banko „Finasta“ analitikas, iš mažesnių ir nuostolingai pernai dar dirbusių Lietuvos bankų rinkos žaidėjų šiemet jau tikisi pelno.
„Būtų keista ir sunkiai pateisinama nuostolinga jų veikla 2011-aisiais. Atsigaunant ekonomikai po truputį ims augti paskolų portfelis, didės bankinių operacijų skaičius, tad grynosios paskolų pajamos bei grynosios komisinių pajamos atitinkamai išaugs. Paskolų atidėjinių, tokių, kokie buvo 2009 m. ar 2010 m., nebeturėtume išvysti, nepaisant to, kad skandinaviško kapitalo stambesnieji bankai padarė daug daugiau atidėjinių per krizinius metus nei kiti Lietuvos bankai“, – mano analitikas.
Nors bankai apie tai viešai nekalba, akivaizdu, kad bankų grynąsias palūkanų pajamas (skirtumą tarp palūkaninių pajamų ir palūkaninių išlaidų) pernai kėlė gerokai išaugęs skirtumas tarp to, už kiek bankai pasiskolina, ir to, už kiek skolina, t. y. smukusios indėlių palūkanos ir tiek pat dar nespėjusios smuktelti paskolų palūkanos (žr. grafikus).
Pono Povilausko nuomone, pagrindiniai bankų iššūkiai šiemet gali būti grynosios paskolų maržos išlaikymas ir paskolų portfelio didinimas.
„Tikimės, kad atsigaunant ekonomikai konkurencija tarp bankų dėl kreditų teikimo ims didėti, o tai gali kiek sumažinti paskolų maržą, todėl bankams siekiant uždirbti tokias pačias grynąsias palūkanas reikės didinti paskolų portfelį, nes galimybės mažinti finansavimosi sąnaudas darosi vis labiau ribotos. Kitas iššūkis – neleisti didėti veiklos sąnaudoms, nors veikiausiai sąnaudos, susijusios su darbuotojais, išaugs didėjant konkurencijai rinkoje dėl darbuotojų“, – tiki analitikas.
Optimistiškai į 2011-uosius žvelgia Inga Skisaker, „Nordea Bank Lietuva“ generalinė direktorė, kuri teigia, kad didžioji dalis bankų atidėjinių blogoms paskoloms jau buvo suformuoti 2009–2010 m., todėl šie metai bankams Lietuvoje turėtų būti pelningi.
„Pastebime, kad krizė turėjo ir teigiamų dalykų, nes paskatino įmones realiau vertinti savo plėtros ir verslo galimybes bei ieškoti perspektyvių, ilgesnės trukmės projektų“, – sako ji.
Aurimas Launikonis, finansų patarėjo įmonės „AJD Capital“ direktorius, atsakydamas į klausimą, ar mažesniųjų bankų rezultatus šiemet toliau gramzdins atidėjiniai blogosioms paskoloms, jis siūlo pažvelgti į stambesnio rinkos žaidėjo – „Swedbanko“ veiklos tendencijas.
„Pastarasis bankas pernai per pirmus 9-is praėjusių metų mėnesius buvo sukaupęs 345 mln. Lt atidėjinių, o 2010 metus pabaigė turėdamas jau tik 312,7 mln. Lt suformuotų atidėjinių. Taigi rinkoje jau matome atvirkštinę – ne atidėjinių didėjimo, o mažėjimo dinamiką“, – įžvelgia p. Launikonis.

Kils palūkanos
Kalbėdama apie indėlių portfelį, p. Skisaker pažymi, kad prasidėjus krizei ir padidėjus neapibrėžtumui dėl ateities, gyventojai ėmė kur kas aktyviau ir desperatiškiau taupyti „juodai dienai“ ir tik dabar, ekonominei situacijai stabilizuojantis ir indėlių palūkanoms smukus, noras taupyti kiek blėsta.
„Tačiau Europoje gerėjanti ekonominė padėtis ir mažos palūkanų normos vers Europos centrinį banką kiek padidinti bazines palūkanų normas, o šios yra tiesiogiai susijusios su palūkanomis, mokamomis už indėlius. Laikas parodys, ar didesnės palūkanos bus pakankama motyvacija indėlininkams“, – sako p. Skisaker.
Dauguma mažesnių bankų pernai padidino indėlių portfelį ir grynąsias palūkanų pajamas. Nežymiai ūgtelėjo ir beveik visų bankų paskolų portfelis. Kone visi apklausti bankai pernai didino atidėjinių apimtis.
„2010-uosius vertiname kaip lūžio metus, kurie jau buvo palankesni bankui nei ankstesnieji, ir tai leido gerokai sumažinti banko nuostolį. Grynųjų palūkanų pajamų augimo tendencijas jau matome pastaruosius ketvirčius ir tikimės, kad šiais metais rezultatas iš grynųjų palūkanų pajamų bus dar geresnis“, – pasakoja Arnas Žalys, Ūkio banko Finansų tarnybos vadovas.
Anot jo, 2011 m., nors ir gerėjant šalies ekonominei būklei, išlieka įtempta padėtis darbo rinkoje ir aukštas nedarbo lygis neleidžia tikėtis atidėjinių mažėjimo.
Ramūnas Bičiulaitis, „Danske“ banko Finansų tarnybos direktorius ir generalinio direktoriaus pavaduotojas, tiki, kad bankų indėlių portfeliai artimiausioje perspektyvoje išliks pakankamai stabilūs, mat gyventojai vis dar linkę taupyti atidėdami net ir sunkmečio laikotarpiu dalį savo pajamų.
Ūkio bankas taip pat planuoja 2011 m. nuosaikų augimą. Vienas iš jo finansavimo šaltinių bus didėsiantys klientų indėliai.

Skolins atsargiai
Nepaisant to, kad pragiedrulių bankų rezultatuose jau matyti, apie paskolų portfelio, ypač verslo segmente, augimą bankai vis dar kalba itin atsargiai.
„Manome, kad bankų poreikis skolinti šiais metais dar išliks vangus. Mat įmonių segmente kredito rizika dar išliks pakankamai aukšta, bankai ir toliau norės gerinti paskolų portfelio kokybę, o vidaus prekybos, statybos bei nekilnojamojo turto (NT) sektorių augimo perspektyvos dar neaiškios“, – sako „Nordea Bank Lietuva“ vadovė.
„Danske“ banko atstovas dėsto, kad įmonėms dėl per menkos produktų paklausos paprasčiausiai neprireiks didesnės bankų pagalbos investuojant į naujus projektus.
„2011 m. nebus lengvesni nei 2010-ieji. Visos bankinės rinkos aktyvumas išlieka ženkliai mažesnis nei prieškriziniais metais, kai pramonės įmonės aktyviai investavo į gamybinių pajėgumų plėtrą, buvo vystomi NT objektai, o mažmeninis vartojimas buvo ypač aktyvus. Šiuo metu dauguma pramonės įmonių išnaudoja gamybinę bazę mažiau nei 70%. Tai rodo, kad dar ne taip greitai įmonėms prireiks finansinių lėšų gamybinių pajėgumų plėtrai, o tai reiškia, kad kreditų rinka ir šiais metais išliks neaktyvi“, – perspektyvas brėžia p. Bičiulaitis.
Anot bankų atstovų, vangioje naujų paskolų išdavimo verslui rinkoje labiau išsiskirti galėtų nebent pramonės, prekybos bei transporto sektorių įmonės, kurių finansinė padėtis yra palyginti nebloga.
Optimistiškiau bankai kalba apie paskolas namų ūkiams – esą augantis vartotojų pasitikėjimas, gerėjanti padėtis darbo rinkoje ir žemos paskolų palūkanų normos kiek padidins paskolų tarp namų ūkių paklausą.
„Be to, aktyvesnį būsto kreditavimą skatina palankesnės būsto rinkos perspektyvos bei kritusios NT kainos. Todėl labai tikėtina, kad pernai rinkoje smuktelėjęs būsto paskolų portfelis turėtų nebemažėti ir liks tokio pat dydžio kaip ir 2010 metais“, – svarsto p. Skisaker.

Išskiria „Snorą“
Ponas Launikonis, vertindamas praėjusių metų rezultatus, įžvelgia dar vieną tendenciją – didžiųjų bankų atsitraukimu krizės metu daugiausia pasinaudojo „Snoras“, „pasiėmęs“ nemažą rinkos dalį.
„Vien per 2010 m. šio banko paskolų portfelis išaugo 29%, kai, palyginimui, Šiaulių banko – 3%, Ūkio banko – 1%, o bendras viso bankinio sektoriaus portfelis dar traukėsi 5%“, – žeria skaičius p. Launikonis.